Daugkartinės sauskelnės

Menopauzė

Moters vaisingumas pasiekia piką maždaug tarp 22-31 metų, ir toliau mažėja. Prasidėjusi menopauzė reiškia, kad moteris jau nebevaisinga, ir nebegali susilaukti vaikų. Menopauzės amžius įvairioms moterims gali būti labai skirtingas. Bene dažniausiai menopauzė prasideda tarp 40-ųjų ir 58-ųjų gyvenimo metų. Menopauzė neprasideda staiga – būdingas pereinamasis laikotarpis, nereguliarios mėnesinės, kuomet moteris vis dar gali pastoti.

Kada prasideda menopauzė?

Dažniausiai laikoma, kad 35 metų amžius moteriai yra ta riba, iki kurios derėtų susilaukti pirmojo vaiko. Nes pasiekus šį amžių, vaisingumas ima staigiai mažėti (iki to amžiaus vaisingumas mažėja gerokai lėčiau). Žinoma, tai nereiškia, kad sulaukus 35-erių, neįmanoma pastoti – tiesiog tikimybė jau yra gerokai mažesnė nei būnant kad ir 30-ies. Vidutiniškai pusė 40-ties metų amžiaus sulaukusų moterų jau yra nevaisingos, o štai būdama 45-erių, vidutinė moteris turi tik 5 proc. šansą pastoti.

Tačiau sumažėjęs vaisingumas dar nereiškia menopauzės. Jos pradžia laikoma tas laikas, kai moteris 12 mėnesių nebepatiria mėnesinių, t.y. kuomet tikimybė pastoti jau pasiekia visišką nulį. Dažniausiai moterims virš 40-ies mėnesinių ciklai tampa nereguliarūs: nevienodos trukmės, vienas ar kitas gali apskritai neįvykti, taip pat nevienodas būna ir kraujavimo kiekis mėnesinių metu. Neretai nepasireiškus ciklui, moteris ima manyti, kad jai jau prasidėjusi menopauzė, tačiau kartais taip galima ir suklysti. Menopauzė paprastai būna sulaukus 49-52 metų amžiaus. Tad laikotarpis virš 40-ies, galima sakyti, yra pereinamasis, kuomet tikimybė pastoti, nors ir maža, vis dėl to išlieka. Skirtingoms moterims menopauzė gali prasidėti labai skirtingu metu, todėl nederėtų aklai pasitikėti 49-52 metų amžiaus vidurkių – tai tiesiog tūkstančių moterų statistika. Svarbu pažymėti, kad jeigu moteris, jau pasiekusi menopauzę, ima kraujuoti, reikia nedelsiant kreiptis pas gydytoją.

Menopauzės simptomai

Menopauzės simptomai yra įvairūs ir individualūs. Be to, jie kinta: menopauzė neprasideda staiga, pradžioje mėnesinės darosi nereguliarios, bet vis dar vyksta. Būtent neregulairios mėnesinės yra vienas svarbiausių prasidedančios menopauzės simptomų. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu moteris vis dar gali pastoti, ir neretai moterys apsigauna: manoma, kad jau prasidėjo menopauzė, tačiau mėnesinės gali sugrįžti po kelių mėnesių, ir moteris gali pastoti net ir gerokai įžengusi į penktą dešimtį.

Prasidedant menopauzei, moteris neretai kamuoja užeinantys karščio pylimai, kuomet išpila prakaitas, parausta veidas bei krūtinė. Tokios karščio bangos dažnai trukdo miegą, ir apskritai daro kasdienybę nepatogią. Kai kurioms moteris būdingi nuotaikų svyravimai, susierzinimas, net polinkis į depresiją. Kai moters organizme estrogenų kiekis sumažėja, taip pat sumažėja ir gleivių kiekis makštyje – gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Dalis moterų kaip vieną iš menopauzės simptomų įvardija kartais pagreitėjantį širdies ritmą.

Kiti menopauzės simptomai:

  • Galvos skausmas
  • Skausmingi lytiniai santykiai
  • Kintantis arterinis kraujospūdis
  • Akių sausumas
  • Pagausėjęs prakaitavimas

Menopauzės nustatymas

Nustatyti, ar jau prasidėjusi menopauzė, net ir šiame amžiuje, vis dar nėra paprasta. Net ir kraujo tyrimas nėra visiškai patikimas, nes jis matuoja FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) lygį. O žemas FSH lygis dar nebūtinai reiškia menopauzę. Todėl rezultatus reiktų vertinti atsargiai. Ir vis dėl to FSH lygio matavimas, tiek kraujyje, tiek šlapime yra bene patogiausias ir greičiausias metodas nustatyti vaisingumą ir tuo pačiu menopauzę. FSH lygį šlapime nustato moters vaisingumo testai, kitaip dar vadinami menopauzės testais. Jų naudojimas labai panašus į nėštumo testų, ar kitų panašių diagnostikos priemonių, šiuos testus paprasta atlikti namuose.