Mažėjantis gimstamumas Lietuvoje yra viena rimčiausių problemų šalyje. Nors visos išsivysčiusios valstybės susiduria su šiuo demografiniu fenomenu, Lietuvoje tas ypač aktualu dėl mažos populiacijos ir porą dešimtečių trukusios didelės emigracijos.
Gimstamumas – tai gimusiųjų skaičius, tenkantis 1000-iui gyventojų.
Nuo 1994 iki 2024 m. gimstamumas Lietuvoje sumažėjo nuo 11,6 iki 6,6, t. y. beveik per pusę. Teritorinis pasiskirstymas Lietuvos savivaldybėse – labai nevienodas. Didžiausias gimstamumas 2024 m. buvo Kauno rajono savivaldybėje (9,5), mažiausias – Molėtų rajono ir Visagino savivaldybėse (po 4,3). Augant senyvo amžiaus žmonių skaičiui, ir mažėjant vaisingo amžiaus moterų daliai visoje populiacijoje, gimstamumas mažėja dar sparčiau. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur nemažai būtent vaisingo amžiaus žmonių emigravo. Pastaraisiais metais mažą gimstamumą kompensuoja teigiama imigracija – tai daugiausiai grįžtantys Lietuviai ir atvykėliai iš buvusių sovietinių šalių.
Kitas svarbus rodiklis – suminis gimstamumo rodiklis, t. y. vaikų skaičius, tenkantis 1-ai moteriai. Kad būtų užtikrintas populiacijos stabilumas, jis turėtų būti bent 2,1. Tačiau šis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu taip pat vis mažėja, ir 2024 m. pasiekė 1,11.
Gimusiųjų skaičius per pastaruosius 30 metų taip pat sumažėjo labai ženkliai: nuo 42 376 1994 m. iki 19 086 2024 m.
Duomenų šaltinis: Valstybės duomenų agentūra