Ovuliacijos testai padeda nustatyti vaisingiausias menstruacinio ciklo dienas, aptikdami liuteinizuojančio hormono (LH) kiekį šlapime. LH koncentracija šlapime paprastai būna santykinai maža, tačiau prieš pat ovuliaciją jo kiekis smarkiai padidėja – tai vadinama LH šuoliu. Ovuliacija paprastai įvyksta maždaug po 12–36 valandų nuo LH šuolio, nors laikas skiriasi priklausomai nuo individo ir jo ciklo pobūdžio. Yra du pagrindiniai šių testų tipai: kasetiniai ir juosteliniai ovuliacijos testai.
Tiek kasetiniai, tiek juosteliniai ovuliacijos testai veikia tuo pačiu principu. Šlapimas juda per testo membraną, kurioje yra antikūnų, reaguojančių su LH. Kontrolinė linija rodo, kad testas atliktas teisingai, o testo linija atspindi aptikto LH kiekį. Skirtingai nuo nėštumo testų, silpna testo linija paprastai laikoma neigiama. Rezultatas teigiamas tik tada, kai testo linija yra tokia pat tamsi arba tamsesnė už kontrolinę liniją.
Kuo skiriasi kasetiniai ir juosteliniai ovuliacijos testai?
Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų testų tipų yra tai, kaip jie kontaktuoja su šlapimu. Juostelės testas panardinamas tiesiai į surinkto šlapimo indą tam tikrą sekundžių skaičių. Tai paprastas, kompaktiškas ir dažniausiai pigiausias variantas, todėl tinka moterims, kurioms reikia dažnai arba per kelis ciklus atlikti tyrimus.
Kasetės testui reikia surinkti šlapimą į indą, o tada lašintuvu perpilti į kasetės mėginio angą. Tai apima papildomą veiksmą, tačiau plastikinis korpusas apsaugo testavimo vietą ir gali palengvinti rezultatų tvarkymą ir nuskaitymą. Todėl kasetės testai gali būti tinkamesni vartotojams, kuriems plonos juostelės nepatogu arba kurie nori struktūrizuotos testavimo procedūros.
Kuriuos testus rinktis?
Nei vienas iš ovuliacijos tipų nėra automatiškai tikslesnis. Jei kasetės ir juostelių testai turi tą patį LH jautrumą ir yra naudojami teisingai, jų našumas turėtų būti iš esmės panašus. Gamintojai dažnai nurodo, kad laboratorinėmis sąlygomis LH padidėjimo nustatymo tikslumas viršija 99 %. Tačiau realiomis sąlygomis patikimumą gali paveikti netinkamas laikas atliekant testą, praskiestas šlapimas, neteisingas mirkymo ar skaitymo laikas, vaistai, nereguliarūs ciklai ir tokios būklės kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS).
Norint gauti geriausius rezultatus, testą reikėtų pradėti kelios dienos prieš numatomą ovuliaciją ir atlikti maždaug tuo pačiu metu kiekvieną dieną. Paprastai rekomenduojama atlikti testą vėlai ryte arba po pietų, nes LH šuolis dar gali nepasireikšti ankstyvo ryto šlapime (t. y. ką tik atsikėlus). Taip pat reikėtų vengti per didelio skysčių vartojimo prieš pat atliekant testą.
Juosteliniai testai paprastai yra geresnis pasirinkimas dėl prieinamos kainos ir dažno testavimo, o kasetiniai testai labiau tinka tiems, kurie vertina lengvesnį naudojimą ir aiškiai rodomą rezultatą. Svarbu tai, kad abu testų tipai rodo LH šuolį, o ne patvirtina, kad iš tikrųjų įvyko ovuliacija. Bazinės kūno temperatūros matavimas, gimdos kaklelio gleivių stebėjimas arba medicininė stebėsena gali suteikti papildomų parodymų.